Įstatai

 

Viešosios įstaigos vilties erdvė įstatai

BENDROJI DALIS

Viešoji įstaiga „Vilties erdvė“ (toliau – Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą įstaigos veiklos srityje. Įstaigos veiklos sritis – proto negalios žmonių socialinė integracija.

  1. 2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, specialiaisiais Įstaigos veiklą reglamentuojančiais įstatymais, taip pat kitais teisės aktais ir šiais įstatais.
    3. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.
    4. Įstaigos pavadinimas – Viešoji įstaiga „Vilties erdvė“.
    5. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.
    6. Įstaiga turi savo simboliką, antspaudą, savarankišką balansą, atsiskaitomąją sąskaitą banke.
    7. Įstaiga, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti paramos gavėja.
    8. Įstaiga įsteigta neribotam laikui, jos finansiniai metai – kalendoriniai metai.
  1. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAS
  1. Įstaigos pagrindinis tikslas – skatinti proto negalios asmenų integracijos į visuomenę procesą, lavinant ir ugdant jų gebėjimus pasirūpinti savimi, tenkinti asmens gyvybinius poreikius, teikiant aukštos kokybės kompleksinę pagalbą, organizuojant jų dienos užsiėmimus, laisvalaikį bei darbinę veiklą, kad ateityje jie galėtų gyventi savarankiškai arba naudodamiesi minimaliomis socialinės sferos darbuotojų paslaugomis. Įstaigoje veikiančiose Specialiosiose dirbtuvėse ugdyti ir palaikyti socialinius įgūdžius, formuoti ir įtvirtinti darbinius įgūdžius, suteikiant galimybę įgytas žinias pritaikyti darbe, siekti, kad proto negalios žmonės ateityje turėtų galimybę dalyvauti darbo rinkoje bei dirbti ir užsidirbti, formuoti estetinius ir bendravimo įgūdžius, stiprinti jų fizinę sveikatą, teikti psichologinę ir emocinę pagalbą, plėsti pasaulio pažinimą.
    10. Įstaiga, siekdama savo veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas:
    10.1. ruošia proto negalios žmones kiek galima savarankiškesniam gyvenimui, lavinant apsitarnavimo ir bendravimo įgūdžius, sudarant palankesnes, žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, organizuojant darbinę veiklą, dienos užsiėmimus ir laisvalaikį;
    10.2. laikinai arba nuolat apgyvendina proto negalios žmones įstaigos patalpose taip pat priima juos kaip lankytojus (klientus);
    10.3. esant įstaigoje laisvoms vietoms, joje apgyvendinami asmenys trumpalaikei socialinei globai, jei šiems asmenims reikalinga nuolatinė kompleksinė specialistų priežiūra ir jie yra prižiūrimi šeimos narių, globėjų, rūpintojų ar artimųjų, tačiau šie dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai negali šių asmenų prižiūrėti;
    10.4. teikia nestacionariais institucines reabilitacines paslaugas, įtraukiant proto negalios žmones į darbinę veiklą (asmens su proto ir kompleksine negalia profesinė reabilitacija ir rengimas tam tikrai veiklai);
    10.5. siekia savo veikloje aptarnaujamo kontingento kaitos, sudarant sąlygas didesniam skaičiui asmenų išeiti integravimo programą bei sudarant sąlygas asmenims individualių darbinės veiklos gebėjimų atskleidimui.
    10.6. Įstaiga, būdama socialinio darbo metodiniu centru, rengia socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programas, vykdo mokymus, organizuoja stažuotes ir priima studentus praktikai, teikia mokamą kvalifikuotą  metodinę pagalbą, diegia bei taiko naujus ir  pažangius socialinio darbo metodus, socialinių paslaugų rūšis ar formas, skleidžia sukauptą ir išbandytą gerąją socialinio darbo patirtį kitoms socialinių paslaugų įstaigoms.
    11. Įstaiga gali verstis šia ūkine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslu:
    11.1. kita stacionarinė globos veikla (87.00);
    11.2. nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla (88.00);
    11.3. kitas, niekur kitur nepriskirtas švietimas (85.59);
    11.4. kita apgyvendinimo veikla (55.90);
    11.5. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (86.90);
    11.6. vienmečių augalų auginimas (01.01);
    11.7. daugiamečių augalų auginimas (01.20);
    11.8. duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba (10.71);
    11.9. tekstilės audimas (13.20);
    11.10. tekstilės apdaila (13.30);
    11.11. kitų tekstilės gaminių ir dirbinių gamyba (13.90);
    11.12. kitų, niekur kitur nepriskirtų , tekstilės gaminių gamyba (13.99);
    11.13. darbo drabužių siuvimas (14.12);
    11.14. apatinių drabužių siuvimas (14.14);
    11.15. kitų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba (14.19);
    11.16. gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (16.20);
    11.17. medinės taros gamyba (16.24);
    11.18. popieriaus ir kartoninių gaminių gamyba (17.20);
    11.19. gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamyba (17.21);
    11.20. vokų ir atvirukų gamyba (17.23.20);
    11.21. kitų popierinių ir kartoninių gaminių gamyba (17.29);
    11.22. kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba (23.4);
    11.23. kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba (23.69);
    11.24. kitų baldų gamyba (31.09);
    11.25. dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba (32.13);
    11.26. žaidimų ir žaislų gamyba (32.40);
    11.27. niekur kitur nepriskirta gamyba (32.90);
    11.28. šluotų ir šepečių gamyba (32.91);
    11.29. suvenyrų, meno dirbinių specializuota mažmeninė prekyba (47.78.10);
    11.30. mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse (47.99);
    11.31. kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas (49.39);
    11.32. pagaminto valgio tiekimas renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla (56.20);
    11.33. kitų maitinimo paslaugų teikimas (56.29);
    11.34. nekilnojamojo turto operacijos (68.00);
    11.35. specializuota projektavimo veikla (dekoravimas) (74.10);
    11.36. valymo veikla (81.20);
    11.37. fasavimo ir pakavimo veikla (82.92);
    11.38. tekstilės ir kailių gaminių skalbimas ir (sausasis) valymas (96.01);
    11.39. kita, niekur kitur nepriskirta, asmenų aptarnavimo veikla (96.09).
  2. Veikla, kuri yra licencijuojama arba kuria galima verstis nustatyta tvarka, Įstaiga gali verstis tik gavusi atitinkamus leidimus.

 III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS 

  1. Įstaigos teisės:
    13.1. per vienasmenį valdymo organą įgyti teises ir pareigas ir jas įgyvendinti;
    13.2. LR labdaros ir paramos įstatymu nustatyta tvarka teikti bei gauti labdara ir paramą;
    13.3. vykdyti veiklą, gauti pajamas ir jas skirti įstaigos tikslų įgyvendinimui;
    13.4. Įstaigos reikmėms įgyti turtą ir jį naudoti griežtai pagal paskirtį;
    13.5. užmegzti tarptautinius ryšius ir bendradarbiauti su užsienio socialinėmis įstaigomis, dirbančiomis panašioje srityje;
    13.6. verstis Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais ir numatyta Įstatuose;
    13.7. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir šiems Įstatams;
    13.8. užmegzti tarptautinius ryšius ir bendradarbiauti su užsienio socialinėmis įstaigomis, dirbančiomis panašioje srityje;
    13.9. būti kitų giminingoje veiklos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų nare ar steigėja Įstatuose nustatyta tvarka;
    13.10. steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas;
    14. Įstaigos pareigos:
    14.1. įgyvendinti savo tikslus ir atlikti funkcijas;
    14.2. gautas lėšas naudoti griežtai pagal paskirtį;
    14.3. savalaikiai teikti viešą informaciją apie Įstaigą įstatuose nustatytuose šaltiniuose ir informaciją Įstaigos dalininkams.
    15. Įstaiga gali turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas.
    16. Įstaigai neleidžiama:
    16.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose;
    16.2. neatlygintinai perduoti Įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį Įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai patenkinus visus likviduojamos Įstaigos kreditorių reikalavimus iš likusio Įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė ne didesnė nei dalininkų kapitalas;
    16.3. skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
    16.4. mažinti Įstaigos nuostolius iš perkainojimo rezervo;
    16.5. priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose;
    16.6. skirti pelną dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms;
    16.7. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
     
  1. ĮSTAIGOS DALININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMAS 
  1. Įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi įstatymų bei šių įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
    18. Įstaigos dalininkas (savininkas) turi šias neturtines teises:
    18.1. dalyvauti ir balsuoti Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose. Kiekvienas dalinin-kas, nepriklausomai nuo įnašų Įstaigos dalininkų kapitale dydžio, turi vieną balsą balsuojant visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;
    18.2.  susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti turimą informaciją apie jos veiklą;
    18.3. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
    18.4. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo organo kompetenciją;
    18.5. kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises;
    18.6. teisės aktų nustatyta tvarka perleisti savo įnašą ar jo dalį kitiems asmenims;
    18.7. Įstaigos dalininkas, visais atvejais norėdamas perleisti dalininko teises, turi suteikti pirmumo teisę kitiems Įstaigos dalininkams įsigyti šias teises. Pasiūlymas dėl Įstaigos dalininko teisių perleidimo visiems Įstaigos dalininkams turi būti pateiktas raštu. Jeigu po pasiūlymo perleisti Įstaigos dalininko teises, praėjus keturiolikai dienų, Įstaigos dalininkas negauna atsakymo iš kitų Įstaigos dalininkų, apie savo sprendimą perleisti Įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat nurodo perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą Įstaigos vadovas per 5 darbo dienas turi informuoti kitus dalininkus.
    Asmuo, įgijęs dalininko teises, tampa Įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo Įstaigos dokumentuose dienos. Įstaigos vadovas, gavęs Įstaigos dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 darbo dienas turi įregistruoti dalininką Įstaigos dokumentuose.
    Apie tai, kad yra įregistruotas naujas Įstaigos  dalininkas, Įstaigos vadovas per 5 darbo dienas šių Įstatų nustatyta tvarka turi pranešti visiems Įstaigos dalininkams.
    18.8. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Asmuo, pageidaujantis tapti Įstaigos dalininku, turi pateikti visuotiniam dalininkų susirinkimui motyvuotą prašymą nurodydamas ketinamą perduoti įnašą ir perduodamo įnašo vertę. Prašyme turi būti išreikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams.
    19. Įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta tvarka.
  2. DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA
  3. Įstaigos dalininkų įnašai sudaro Įstaigos dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas naujų dalininkų įnašais arba esamų dalininkų papildomais įnašais.
    21. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
    22. Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:
    22.1. pinigai įmokami į Įstaigos atsiskaitomąją sąskaitą banke;
    22.2. perduodant turtą surašomas aktas, kurį pasirašo dalininkas ir Įstaigos vadovas. 
  1. PERDAVUSIOS TURTĄ PANAUDOS PAGRINDAIS INSTITUCIJOS TEISĖS 
  1. Kai juridiniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda Įstaigai turtą panaudos pagrindais, šio turto naudojimo paskirtis, sąlygos, terminai, panaudos davėjo ir gavėjo turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos nustatomos panaudos sutartyje.
    24. Panaudos davėjas turi teisę tikrinti, ar panaudos pagrindais perduotas turtas naudojamas pagal paskirtį ir panaudos sutarties nuostatas.
     

VII. ĮSTAIGOS VALDYMAS 

  1. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.
    26. Įstaigos organai yra:
    26.1. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas – aukščiausias valdymo organas;
    26.2. Įstaigos vadovas (direktorius) – vienasmenis Įstaigos valdymo organas.
    27. Kolegialūs valdymo organai Įstaigoje nėra sudaromi.
     

VIII. ĮSTAIGOS VISUOTINIS DALININKŲ SUSIRINKIMAS 

  1. Visuotinis dalininkų susirinkimas:
    28.1. keičia Įstaigos įstatus;
    28.2. nustato įstaigos buveinės vietą ir ją keičia;
    28.3. nustato paslaugų bei darbų kainas ir tarifus ir/ar tvirtina jų nustatymo taisykles;
    28.4. skiria ir atleidžia Įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas;
    28.5. priima sprendimus dėl Įstaigos vadovo atlyginimo, jo priedų, priemokų ar kitokio skatinimo;
    28.6. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitą;
    28.7. priima sprendimus dėl Įstaigos vadovo visiškos materialinės atsakomybės;
    28.8. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą;
    28.9. priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
    28.10. priima sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
    28.11. priima sprendimą pertvarkyti Įstaigą;
    28.12. priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
    28.13. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti Įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
    28.14. nustato Įstaigos vidaus kontrolės tvarką;
    28.15. priima sprendimą dėl Įstaigos audito ir renka audito įmonę;
    28.16. tvirtina Įstaigos veiklos ataskaitą;
    28.17. tvirtina Įstaigos veiklos programą;
    28.18. priima sprendimus dėl naujų dalininkų priėmimo;
    28.19. priima sprendimą dėl papildomų dalininkų įnašų priėmimo;
    28.20. priima sprendimą dėl Įstaigos rezervų iš pelno sudarymo, keitimo, naudojimo ir panaikinimo;
    28.21.  priima sprendimus Įstaigai tapti kitų Įstaigų steigėja, dalininke;
    28.22. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir šiuose įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
    29. Šių įstatų 28.1, 28.9, 28.10, 28.11 ir 28.12 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma – ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma.
    30. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
    31. Kasmet per keturis mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.
    32. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė dalininkų. Jei kvorumo nėra, per 20 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.
    33. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos dalininkai. Vienas  dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Balsavimas visuotiniame dalininkų susirinkime yra atviras. Viešosios įstaigos vadovas, jeigu jis nėra dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
    34. Visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi dalininkai arba Įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas atsako už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą. Apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą Įstaigos vadovas raštu informuoja visus dalininkus ne vėliau, kaip likus ne mažiau, kaip 14 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo dienos. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys dalininkai arba jų įgalioti atstovai su tuo raštiškai sutinka. Vadovas Įstaigos dalininkams kartu su pranešimu apie šaukiamą visuotinį susirinkimą pateikia susirinkimo darbotvarkę, jame svarstomų sprendimų projektus bei kitą su numatomais svarstyti klausimais susijusią  informaciją.
    35. Dalininkai, esantys visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, turi Įstaigos vadovui pateikti paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, susirinkimo darbotvarkė, siūlomų sprendimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos.
    36. Dalininkas turi teisę balsuoti raštu. Jeigu dalininkas pageidauja balsuoti raštu, jam per tris darbo dienas nuo pageidavimo gavimo dienos turi būti pateiktas išankstinio balsavimo biuletenis. Biuletenyje visų sprendimų projektai suformuluojami taip, kad dalininkas galėtų balsuoti už arba prieš sprendimą. Raštu balsavę dalininkai įskaitomi į kvorumą.
    37. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Įstaigos dalininkas ar organo narys.
    38. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo visi susirinkime dalyvavę dalininkai arba jų įgalioti atstovai. Tuo atveju, kai visi dalininkai balsuoja raštu, protokolą surašo ir pasirašo Įstaigos vadovas.
     
  1. ĮSTAIGOS VADOVAS 
  1. Įstaigos vadovas – direktorius organizuoja Įstaigos veiklą ir veikia Įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais Įstatais ir visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais.
    40. Įstaigos vadovą skiria, jo atlyginimą nustato ir iš pareigų atleidžia Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas. Darbo sutartį su Įstaigos vadovu pasirašo ir ją nutraukia Įstaigos dalininkų visuotinio susirinkimo įgaliotas dalininkas, vadovaudamasis visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais. Darbo sutartis su Įstaigos vadovu sudaroma ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Darbo ginčai tarp Įstaigos vadovo ir Įstaigos nagrinėjami teisme.
    41. Su Įstaigos vadovu gali būti sudaroma jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
    42. Įstaigos vadovas organizuoja Įstaigos veiklą, siekdamas Įstaigos įstatuose numatytų tikslų, Įstaigos vardu atidaro ir uždaro Įstaigos sąskaitas bankuose, sudaro sandorius su fiziniais ir juridiniais asmenimis, tvarko Įstaigos turtą, atlieka su tuo susijusias finansines operacijas, pasirašo dokumentus, atstovauja Įstaigą valdžios ir valdymo institucijose, teismuose ir pan., suteikia įgaliojimus toms funkcijoms, kurios jam priskirtos, vykdyti, tvirtina Įstaigos struktūrą, padalinių bei darbuotojų pareigybių nuostatus, nustato darbuotojų skaičių ir pareiginius atlyginimus, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Įstaigos darbuotojais, juos skatina ir skiria drausmines nuobaudas, tvirtina ir keičia Įstaigos darbo tvarkos taisykles, nustato Įstaigoje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus bei normatyvus, sprendžia kitus su Įstaigos veikla susijusius visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai nepriskirtus klausimus.
    43. Įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, Įstaigos veiklos ataskaitos parengimą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą šiuose įstatuose nustatyta tvarka, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Įstaigos veiklai, Įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, Įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą ir tinkamą funkcionavimą, Įstaigos lėšų ir turto tinkamo panaudojimo ir jo apsaugos užtikrinimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Įstaigos įstatuose.
    44. Įstaigos vadovas priima sprendimus, kurie yra įforminami įsakymu.
    45. Įstaigos vadovą jo atostogų, ligos ar ilgalaikės komandiruotės metu pavaduoja Įstaigos darbuotojas, kurio pareiginiuose nuostatuose įrašyta ši nuostata.
     
  1. ĮSTAIGOS BUHALTERINĖ APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS 
  1. Įstaigos buhalterinė apskaita organizuojama bei tvarkoma ir finansinė atskaitomybė sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
    47. Įstaigos auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.
    48. Valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.
    49. Įstaigos vadovas valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijoms ir visuotinio dalininkų susirinkimo parinktai audito įmonei privalo pateikti Įstaigos finansinės veiklos kontrolei atlikti reikalingus dokumentus.
  2. ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS IR LĖŠOS 
  1. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:
    50.1. dalininkų kapitalas;
    50.2. pelnas (nuostolis);
    50.3. perkainojimo rezervas;
    50.4. rezervai iš pelno.
    51. Įstaigos lėšos:
    51.1. dalininkų skiriamos lėšos;
    51.2. pajamos už paslaugas ir darbus;
    51.3. savivaldybės ir valstybės biudžeto asignavimai;
    51.4. lėšos, gautos kaip parama;
    51.5. kitos teisėtai gautos lėšos.
    52. Įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Įstaigos dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
    53. Įstaigos dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais.
    54. Įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Įstaiga tokias lėšas privalo laikyti atskiroje sąskaitoje.
     

XII. FILIALŲ (ATSTOVYBIŲ) STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA 

  1. Sprendimus steigti Įstaigos filialus ir atstovybes, nutraukti jų veiklą priima, taip pat filialų ir atstovybių nuostatus tvirtina Įstaigos vadovas. 

 XIII. DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA 

  1. Dalininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Įstaigos dokumentai dalininkui pateikiami susipažinti Įstaigos darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Įstaigos vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos dalininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku adresu, kurį dalininkas nurodęs Įstaigai, arba įteikiamos pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis.
    57. Įstaigos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams pateikiama neatlygintinai.
     

XIV. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA 

  1. Kai Įstaigos pranešimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centro elektroniniame dienraštyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ .
    59. Kiti Įstaigos pranešimai dalininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai ar jo nurodytu elektroninių ryšių priemonėmis. Kai pranešimai dalininkui siunčiami registruotu laišku, jie siunčiami adresu, kurį dalininkas nurodęs Įstaigai. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai tą pačią dieną išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai.
    60. Už viešų pranešimų  paskalbimą, jų išsiuntimą laiku ar įteikimą pasirašytinai atsako Įstaigos vadovas.
     
  1. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA
  2. Įstaigos veiklos ataskaita, taip pat kita informacija, kuri pateikiama visuomenei ir kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas, skelbiama Įstaigos interneto svetainėje. Su veiklos ataskaita ir kita vieša informacija darbo valandomis galima susipažinti Įstaigos buveinėje. 

XVI. ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 

  1. Įstatų keitimo tvarka nesiskiria nuo nurodytosios Viešųjų įstaigų įstatyme.
    63. Paaiškėjus, kad įstatuose yra nuostatų, prieštaraujančių  Viešųjų  įstaigų  įstatymui ir kitiems įstatymams, įstatai turi būti pakeisti.

Įstatai visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtinti ir pasirašyti 2013-04-29. 

Įstatus pasirašė 
Įstaigos direktorė Stasė Radeckienė __________________________